|
|
 |
|
Paukščiai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
APIE PAUKŠČIUS
Žiemą Lietuvos miškuose retkarčiais galima pamatyti sniegeną, zylutę, žvirblį, karklažvirblį, genį, bukutį, kėkštą, šarką, riešutinę, kuosą (40% migruoja, grįžta kovo mėn.), kranklį (dar kitaip vadinamas juodvarniu, varnu, krankiu, kruku, lizdą krauna jau vasario mėn.), čyvilį, dagilį, žaliukę, čimčiaką, kai kurias startų rūšis. Sunku jiems ištverti šaltį ir maisto stygių, bet ne ką lengvesnis kelias laukia išskrendančių. Pavasarį grįžtantys paukščiai laikomi pavasario pranašais.
Tad kokie gi paukščiai ir kada parskrenda? Štai lietuvių liaudies pavasario šventės, susijusios su paukščiais:
- Vasario 24 d. - Vyturio diena. Vyturys parskrenda pirmas, todėl laikomas pavasario pranašu.
- Kovo 4 d. – Kovarnių (Kovų), taip pat Varnėnų diena.
- Kovo 10 d. – 40 paukščių diena. Tą dieną, pasak senolių, jau būna parskridę 40 paukščių.
- Kovo 19 d. – Pempės diena.
- Kovo 25 d. – Gandro diena.
- Gegužės 1 d. - Gegutės diena.
- Gegužės 17 d. (šįmet) – Kregždės diena (sutampa su Šeštinėmis).
Iš šių švenčių matome, kad pirmasis parskrenda vyturys (vieversys).
_________________________________________________________
Vieversys
Vieversio diena, vasario 24-toji, sutampa su Motiejaus vardadieniu. Vieversys, dar vadinamas vyturiu, pirmasis iš migruojančių paukščių grįžta į tėviškę. Jį išties jau galima pamatyti vasario pabaigoje – patinėliai parskrenda visu mėnesiu anksčiau, kad kiekvienas užsiimtų savo erdvę ir visiems skelbtų ”Aš čia šeimininkas!”. Senoliai sakydavo jeigu vieversiukas pavėluoja į savo šventę, pavasaris bus ankstyvas. O jei parskrenda anksčiau, turės dar “atgulėti” – kur nors pasislėpęs kiūtoti – pavasaris užsitęs, ilgokai bus šalta.
Merginos Vieversio dieną nešukuodavo plaukų, – antraip vištos vasarą darželius iškapstysiančios. Šiukštu ir miltus sijoti – pasėlius vasarą užpulsią amarai. Jei mergina norėtų veido skaistumą net per vasaros kaitrą išsaugoti, turi šią dieną sniegu triskart gerai nusiprausti. Vaikus suaugusieji paragindavo “Apibėkit dukart apie trobą, tada – į galulaukę, ir vėl tekini namo, – visus metus būsit greiti kaip tas vyturys”.
Oro spėjimai pagal vyturį:
- Jei vyturys užgieda prieš šventą Kazimierą (kovo 4 d.), blogas bus pavasaris.
- Jei vyturys pirma savo dienos giedot pradeda, tai šaltis jam nasrelius uždaro.
- Kai parskrenda vyturėlis ir tuoj suka lizdą, tai bus gražus pavasaris ir ruduo.
- Jei Velykų dieną atlekia vyturys – bus labai geras ruduo.
Dirvinis vieversys.mp3
MP3 аудио файл [744.1 KB]
Скачать
__________________________________________________________
Varnėnas
Varnėnas – patinas juodas, ryškaus metalo žvilgesio. Sparnai ir uodega rusvi. Snapas geltonas. Kojos rusvos. Patelė ne tokių ryškių spalvų, snapas gelsvas. Rudenį patino ir patelės kūno apatinė pusė išmarginta didokomis baltomis dėmėmis, viršutinė rusvais taškais.
Pavasarį pasirodo kovo mėnesį. Gyvena gyvenvietėse, pamiškėse, soduose. Laikosi šalia žmogaus. Atšilus orui rytais ir vakarais grupelėmis čiulba medžių viršūnėse, ant inkilų, antenų, stulpų. Aktyviausiai čiulba patinai, garsas primena plakimą. Lizdą krauna inkiluose, uoksuose. Jį iškloja šiaudais, žolėmis, samanomis ir plunksnomis. Deda 5-6 melsvus kiaušinius. Peri 14 dienų. Po 21 d. jaunikliai palieka lizdą. Išveda viena vadą.
Varnėnas.mp3
MP3 аудио файл [1.1 MB]
Скачать
____________________________________________________
PEMPĖ
Nesunku pažinti iš ilgo kuoduko ir margų spalvų. Kūno viršutinė pusė žalsvai juoda. Viršugalvis su kuoduku. Patelės kuodukas trumpesnis už patino. Gerklė ir kaklo priekinė dalis juodos, skruostai balti. Uodega balta su plačia juoda juosta gale. Snapas juodas, kojos raudonos. Deda 4 kriaušės pavidalo kiaušinius, kurie žalsvi, išmarginti neryškiomis pilkomis ir aiškesnėmis juodomis dėmėmis.
Senoliai tikėjo, kad pempės dieną (kovo 19-ąją) parskrenda pirmoji pempė, o ji - prasidedančio atšilimo ir pavasario pranašas. Pempės visuomet iš žiemojimo vietų grįžta labai anksti, kartais jau beperinčias jas užklumpa besitraukiančios žiemos sniegas.
Paukštis gana guvus, daug skraido, vartosi ore. Balsas labai skardus „gy-vi-gy-vi".
www.youtube.com/watch
________________________________________________________
GANDRAS
Iš žiemojimo vietų baltieji gandrai į Lietuvą parskrenda apie Kovo 25 dieną, to pasekoje tą dieną senovės lietuviai vadindavo Blovieščiais ir buvo švenčiama kaip gandro sugrįžtuvių diena. Senoliai sako, kad šią dieną meškos ritasi iš guolio.
Dar vienas su švente susijęs keistas paprotys – tikėjimas, kad šią dieną gyvatės po žemę savo karalienės karūną ritinėja, taip žadindamos gamtą. O jei šią karūną iš jų pavogsi, viską žinosi, kitų mintis skaitysi, žinosi, kur turtai paslėpti.
Gandro visas kūnas baltas, tik sparnai juodi. Snapas ir kojos raudonos. Pasmakrė neplunksnuota, raudona. Jauniklių sparnai juodi, rusvo atspalvio. Snapas ir kojos tamsiai rudos.
Lietuvą baltieji gandrai palieka apie rugpjūčio pabaigą. O jie keliauja labai toli, per 2-3 kelionės mėnesius įveikia 8-10 tūkstančius kilometrų ir kai kurie nuskrenda net į Pietų Afrikos Respubliką.
Lietuvoje, Lenkijoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu. Nuo seno gerbiamas žmonių, laikomas sodybos, kurioje įsikuria, globotoju, santarvės nešėju.
Jei pirmą kartą pamatai gandrą tupintį – viskas šiemet eisis iš lėto. Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės. Tupintis – kad dar tebetupės savo tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras – kad sėkmingai „perskris“ į kitą klasę. Stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antriems metams.
___________________________________________________
LAKŠTINGALA
|
|
|
|
|
|
|
 |
|
LAIKAS - PINIGAI |
|
|
|
|
|
 |
|
Facebook 'Like' Button |
|
|
|
|
|
 |
|
Klasės valdymas |
|
|
|
|
|
|
Klasės seniūnė - Gabija Urbanavičiūtė
Jos padėjėjai: Marija Fausta Rimkevičiūtė
Nojus vaičiurgis |
|
|
|
|
|
 |
|
NAUJIENOS |
|
|
|
|
|
|
NORIU PAREKOMENDUOTI DAR VIENĄ KNYGĄ!
(Plačiau apie knygą skaitykite "verta paskaityti") |
|
|
|
|
|
 |
|
ELEKTRONINIS PAŠTAS |
|
|
|
|