Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie - savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros.
Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų,
Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso.
Jūs galite jiems atiduoti savo meilę, bet ne mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galite priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytojaus namuose, kurių jūs net svajonėse negalit aplankyti.
Jei galit, siekit būti į juos panašūs, bet nesistenkit juos padaryti panašius į save.
Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykščioj dienoj.
Kahlilis Džibranas. "Pranašas"
G Y V E N I M O K O D E K S A S
M A N O P A R E I G O S V A I K U I
1. Vaikas yra asmenybė: aš jį gerbiu.
- Jis nėra menkysta: kalbėdamas aš kreipiuosi į jo sąmonę.
- Jam gali tekti patirti dvasinių kančių: aš mėginu jį suprasti.
- Jis jaučia poreikį išsipasakoti: aš jį išklausau.
- Jis eksperimentuoja gėriu ir blogiu: aš padedu jam atskirti gėrį nuo blogio.
- Jis jaučiasi vienišas ir nesuprastas: aš dalinuosi su juo jo džiaugsmais ir skausmais.
- Jis turi teisę mano atžvilgiu: mano pareiga išmokyti jį gyventi.
2. Vaiko protas smalsus: aš jo pašnekovas.
- Jis užduoda klausimus: aš jam nuoširdžiai atsakau.
- Jam patinka, kai paaiškinama: aš stengiuosi jį šviesti.
- Jis bodisi skaitymu: aš jį tam skatinu ir padedu pasirinkti.
- Televizija jį užhipnotizavusi: aš jam padedu pasirinkti laidas, kartu aptariame jas.
- Jis domisi savo seksualumu: aš jam aiškinu apie jo kūną ir apie tai, kaip perduodama gyvybė.
- Jis pasiduoda įtakai: aš jį mokau mąstyti ir pasirinkti.
3. Vaikas žavisi: aš jam rodau kelią, ieškant grožio.
- Jis linkęs suprasti daiktų grožį: aš jam padedu jį atskleisti.
- Jis susiduria su pasaulio žiaurumu: mes kartu ieškome, kas pradžiugintų širdį.
- Jis minta modernia kultūra: aš jam atskleidžiu žmogaus sukurtų šedevrų žavesį.
- Jis gyvena mieste: aš jį kviečiu stebėti gamtos harmoniją.
- Jis visuomet nori daugiau: aš jam įkvepiu meilę paprastiems dalykams.
- Jis linkęs suprasti žmonių grožį: aš mokau jį atskirti.
4. Vaikas nori brandinti asmenybę: aš jam padedu pažinti save.
- Jis nepažįsta savo tikrųjų galimybių: aš jį skatinu jas plėtoti.
- Jis jaučia poreikį priešintis: aš pripažįstu prieštaravimą ir pradedu diskusiją.
- Jam sunku išsireikšti: aš jį skatinu išsipasakoti.
- Jis mėgsta ką nors pasidaryti pats: aš jį to pamokau.
- Jis didžiuojasi tuo, ką daro: aš jį sveikinu ir padrąsinu.
- Jis blaškosi: aš nukreipiu jo energiją tinkama linkme.
5. Vaikas ieško pavyzdžio: aš stengiuosi juo būti.
- Jis stebi mano elgesį: aš elgiuosi taip, kaip norėčiau, kad jis elgtųsi.
- Jis pastebi mano silpnybes: aš jas pripažįstu ir stengiuosi ištaisyti.
- Jam patinka kalbėti apie savo kumyrus: aš su juo diskutuoju.
- Jis atmeta pamokymus: aš išklausau jo maištavimą ir jam siūlau savuosius orientyrus.
- Jį traukia blogi pavyzdžiai: aš jam įkvepiu drąsos pasakyti „ne“.
- Jis norėtų gyventi kaip suaugęs: aš jam paaiškinu, kokia laimė būti žmogumi.
6. Vaikas stebi savo kūną: aš jį mokau, kad sveikata - tai jėga.
- Jis per daug energingas: aš jį skatinu sportuoti.
- Jis nesirūpina savo kūnu: aš jį mokau sveiko gyvenimo būdo.
- Jis rizikuoja savo gyvenimu ar savo sveikata: aš jį perspėju dėl galimų pavojų.
- Jam sąmonę aptemdo kūnas: aš jį mokau dvasingumo.
- Jis girdėjo kalbant apie narkotikus ir AIDS: aš stengiuosi pastebėti tai, kas gali jį ten nuvesti.
- Jis mato didžiuosius nukrypimus: aš jam papasakoju apie sveiko gyvenimo būdo naudą.
7. Vaikas abejoja savimi: aš stengiuosi sužadinti jo pasitikėjimą savimi.
- Jis daro klaidų: aš stengiuosi jo nekalbinti ir nebarti.
- Jis elgiasi korektiškai: aš jį pagiriu.
- Jis mano, kad aš abejingas laisvalaikio pramogoms: aš jomis domiuosi ir žaidžiu su juo.
- Jis yra tikras dėl savo trūkumų: aš pabrėžiu jo privalumus.
- Jis nepasitiki savo jėgomis: aš jam padedu suvokti savo galimybes.
- Sunkumai jį prislegia: aš skatinu jo pastangas.
8. Vaikas nori būti nepriklausomas: aš jam primenu atsakomybę.
- Jis mano, kad kiekvienas jam privalo: aš jam atskleidžiu daug nuo ko priklausančių dalykų.
- Jis yra tikras dėl savo teisių: aš jam taip pat nurodau jo pareigas.
- Jis nepripažįsta autoriteto: aš jam paaiškinu apie jo būtinumą.
- Jis yra agresyvus savo prigimtinei aplinkai: aš jam įkvepiu pagarbą jai.
- Jis neturi kitų tikslų, išskyrus malonumus: aš jį mokau valdyti savo troškimus.
- Jo aplinka suvulgarina seksą: aš jam aiškinu apie tikros meilės laimę.
9. Vaikas pažįsta tik save: aš jį mokau pažinti kitus.
- Jis galvoja tik apie savo siekius: aš jam padedu atskleisti draugų siekius.
- Jis mano galįs daryti, ką nori: aš jam nurodau jo laisvės ribas.
- Jis nemato kito kančios: aš jį skatinu solidarizuotis.
- Jis nejaučia mandagumo naudos: aš jam atskleidžiu mandagumo būtinybę.
- Jis elgiasi taip, lyg būtų vienintelis pasaulyje: aš jam papasakoju apie džiaugsmus ir kančias, kurių priežastimi jis gali būti.
- Jis užsiskleidžia savyje: aš jam siūlau dalintis mintimis.
10. Vaikas jaučia idealo poreikį: aš jam padedu pasirinkti gyvenimo kryptį.
- Jis patiria sielvartą: aš jam suteikiu džiaugsmo.
- Rodosi, niekas jo nedomina: aš padedu jam atsiduoti kokio nors tikslo siekimui.
- Jį trikdo jo aplinkos problemos: aš jam siūlau gyvenimo meilės motyvus.
- Jis mano nepakankamai gaunąs iš kitų: aš jį mokau, koks džiaugsmas yra duoti kitiems.
- Jis mano, kad yra svarbu turėti: aš jam aiškinu, kad yra svarbu būti.
„Gyvenimo kodeksas“ (patvirtintas Pasaulinės Vaikų Draugų Asociacijos (A.M.A.D.E) Generalinėje Asamblėjoje) turėtų būti suaugusiems vaikų auklėjimo ir atsakomybės už juos kelrodis.
